• head_banner_01

žinios

Vielos tinklo naudojimas naujoje tarptautinėje situacijoje

Rusija ir Ukraina išskubėjo, nes begaliniu srautu iškyla tarptautiniai įvairūs balsai, įvairių šalių aukštieji asmenys išsakė įvairias pastabas, Rusijos ir Ukrainos žmonės gyvena kare, karas atnešė didelį skausmą žmonių gyvenimui, siekiant užkirsti kelią karas tremtyje į šalį, kai kurios šalys Ukrainos pasienyje pastatė aukštą antilaipiojimo tvorą su skustuvu spygliuota viela, kad darbuotojai negalėtų kirsti sienos.

Tvoros ir skutimosi spygliuotos vielos naudojimas 001

Lenkijos pasienio tarnybos atstovė spaudai Anna Michalska greitai pranešė, kad netrukus palei sieną su Kaliningradu bus pastatyta 200 kilometrų tvora su antikontaktiniais įtaisais.Ji taip pat liepė pasieniečiams prie sienos sumontuoti elektrinius skutimosi peiliukus.

Tvoros ir skutimosi spygliuotos vielos naudojimas 002

Pranešama, kad Suomijos siena su Rusija yra apie 1340 kilometrų ilgio.Suomija palei sieną su Rusija pradėjo statyti 200 kilometrų ilgio tvorą, kuri kainuos 380 milijonų eurų (400 milijonų dolerių), skirtą saugumui stiprinti ir galimai masinei migracijai užkirsti kelią.

Tvora bus daugiau nei trijų metrų aukščio ir aptraukta spygliuota viela, o ypač jautriose vietose joje bus įrengtos naktinio matymo kameros, prožektoriai ir garsiakalbiai, pranešė Suomijos pasieniečiai.Šiuo metu Suomijos sieną daugiausia saugo lengva medinė tvora, daugiausia siekiant užkirsti kelią gyvulių klajojimui per sieną.

Tvoros ir skutimosi spygliuotos vielos naudojimas 003

Suomija oficialiai pateikė prašymą prisijungti prie NATO praėjusių metų gegužę ir netrukus po to pasiūlė planą pakeisti savo sienų įstatymus, kad būtų leista statyti užtvaras prie jos rytinės sienos su Rusija.Pernai liepą Suomija priėmė naują sienų valdymo įstatymo pataisą, kad būtų lengviau pastatyti tvirtesnę tvorą.
Suomijos sienos apsaugos brigados generolas Jari Tolpanenas lapkritį žurnalistams sakė, kad nors siena anksčiau buvo „geros būklės“, Rusijos ir Ukrainos konfliktas „iš esmės“ pakeitė saugumo situaciją.Suomija ir Švedija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo politikos, tačiau po konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos abi pradėjo svarstyti galimybę atsisakyti neutralumo ir prisijungti prie NATO.

Suomija žengia į priekį siekdama įstoti į NATO, o tai kelia galimybę, kad ji gali pavogti žygį į kaimyninę Švediją.Suomijos prezidentas Sauli Niinisto vasario 11 dieną išpranašavo, kad Suomija ir Švedija bus oficialiai priimtos į NATO prieš liepos mėnesį įvyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.


Paskelbimo laikas: 2023-03-21